2017 m. kovo 27 d., pirmadienis

būti suaugusiu užknisa


Kartais, kai naktį sunku užmigti, mėgstu pamąstyti apie tolimesnį savo gyvenimą. Tiksliau, ne "mėgstu", o tos mintys pačios kažkaip mane susiranda, nesvarbu, ar aš noriu, ar ne. 


Dažnai galvoju, kad visą gyvenimą negyvensiu kartu su sese ir jos draugu, kad ir kaip skaniai jie gamintų valgyti ir kad kaip patogu man būtų, bet jie norės atskiro būsto ir galbūt greičiau nei aš galvoju. Žinau, kad vieną dieną privalėsiu išeiti, "atsistoti ant kojų", kaip sako. Kvailai skamba. Ir kai pagalvoju, kur man reikės eiti, suprantu, kad nežinau kur. Visiškai. Aišku, visada yra gimtasis miestas, mano namai, bet man sunku įsivaizduoti gyvenimą pas tėvus, stebėti kaip jie sensta ir vis dažniau pykstasi, bei suprasti, kad gana greitai jiems reikės mano ir sesės pagalbos. Gyventi kartu su draugėmis man irgi ne variantas, kadangi visos jos arba jau turi su kuo gyventi arba dažnai keliauja, arba tiesiog jau susikūrė savas šeimas. O kadangi aš to artimiausiu metu dar neplanuoju daryti, išeitis lieka tik viena - gyventi vienai. O gal ir visai neblogai? Gi niekas nerodys pirštu į dulkėtas palanges, neprašys išplauti indų ar išnešti šiukšlių ir nesijuoks iš mano kas antrą dieną valgomos grikių košės pietums ar vakarienei (ar net abiems). Galėčiau laikyti šunį, kviestis į svečius ką tik noriu ar tiesiog neišlįsti iš namų tris dienas iš eilės, o gal net ir ilgiau. Vis dėlto, kažin kaip man sektųsi gyventi vienai, kai ne itin gerai suprantu, kaip susiskaičiuoti mokesčius, o jeigu kas nors namuose sugenda, visuomet puolu į paniką. Gaminti irgi nemėgstu ir tingiu, todėl visada valgau arba tą patį maistą diena iš dienos, arba laukiu kol namiškiai ką nors pagamins. Esu siaubingai priklausoma nuo kitų, ką čia kalbėti, net darbo neturiu. Niekada ir nežinojau, kokio norėčiau.

Kartais džiugina ta mintis, kad tokių pasimetusių gyvenime turėtų būti ne vienas ir ne du. Tikiuosi? Nes iš tikrųjų, būti suaugusiu užknisa. Rimtai. Nes kai tau šešeri, burnoje dar pieniniai dantys, galvoje vien tik nerūpestingos mintys ir kai dar tiki Kalėdų seneliu, tuomet gyvenimas žymiai geresnis.