2015 m. spalio 15 d., ketvirtadienis

kartais

Kartais noriu palįsti po mašinos ratais vien tik dėl to, kad sužinočiau ar buvau kam nors svarbi.
Kartais noriu panirti po vandeniu ir pažiūrėti ar sugebėsiu išnirti.
Kartais noriu įsėsti į pirmą pasitaikiusį autobusą ir neberasti kelio namo.
Kartais noriu gulėti pievoje ant minkštos žolės ir negalvoti apie nieką pasaulyje.
Kartais noriu pasiklysti miške ir miegoti ant samanų.
Kartais noriu pamiršti žmones, kurie pamiršo mane.
Kartais noriu rėkti ir plėšyti tapetus nuo sienų.
Kartais noriu išprotėti.
Kartais noriu sustabdyti ar atsukti laiką agal.
Kartais noriu sėdėti lauke, rudenio naktį basa, kol pamėlynuos mano kojos.
Kartais noriu tave apkabinti ir niekada nepaleisti.
Kartais noriu tik verkti verkti ir verkti.
O kartais noriu užmigti ir pabusti tik po tūkstančio metų.